(846)360411



info@dpjc.lt

2024-07-19

Drauge kuriame gėrį vaikams! Skirkite 1,2 % paramą DPJC!

Klaipėdiečiai įvertino nemokamas paslaugas šeimoms

 

Psichologo konsultacijos, pozityvios tėvystės mokymai, šventės ir stovyklos šeimoms – šie ir kiti užsiėmimai buvo organizuojami pagal penkerius metus vykusį projektą „Kompleksinės paslaugos šeimoms“ Nr.08.4.1-ESFA-V-416-06-0005. Jį kartu su partneriais įgyvendino Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

Pranoko lūkesčius. Projektas startavo 2017 metų liepą ir tęsėsi iki šių metų vasario pabaigos – per šį laikotarpį įvairiomis veiklomis nors kartą pasinaudojo daugiau nei 6 tūkst. uostamiesčio gyventojų. Kai kurie jų teikiamas paslaugas išbandė ne vieną kartą, tad projekto dalyvių skaičius – gana įspūdingas.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės įgyvendinamo projekto "Kompleksinės paslaugos šeimai Klaipėdos mieste" vadovės Zigmantės Petrauskienės, sausio mėnesio skaičiai tik atspindi, kokios didžiulės buvo projekto apimtys. Iš pradžių tikėtasi, kad veiklomis ir konsultacijomis pasinaudos apie 1200 klaipėdiečių, tačiau realus dalyvių skaičius gerokai pranoko lūkesčius.

Projekte buvo vykdoma labai daug veiklų, kuriomis Klaipėdos miesto gyventojai galėjo naudotis nemokamai. Projektą įgyvendino keturi partneriai: BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centras, labdaros ir paramos fondas "Dienvidis", labdaros ir paramos fondas Dvasinės pagalbos jaunimui centras, VšĮ "Socialinių paslaugų informacijos centras", teikiantys psichologines ir socialines paslaugas. Paslaugas miestiečiams teikė apie 40 įvairių sričių specialistai. Jie šeimoms padėjo sustiprinti save, spręsti konfliktus šeimoje, aktyviai leisti laiką kartu su šeima. Veiklos nebuvo stabdomos net karantino metu – jos vyko per nuotolį. Per karantiną buvo juntamas didelis psichologinės pagalbos ir mediacijos paslaugų poreikis.

Užaugo nauja karta. Didžiausio klaipėdiečių susidomėjimo sulaukė psichosocialinės paslaugos: individualios psichologo konsultacijos, grupinės psichologinės konsultacijos mažose grupėse, psichologinės terapijos grupės, šeimų konsultacijos, individualios teisinės konsultacijos.

Šeimoms buvo teikiamos įgūdžių ugdymo ir socialinės bei kultūrinės paslaugos: organizuojamos tėvystės įgūdžių paskaitos, šeimų klubai ir šventės, dieninės stovyklos ir stovyklos su nakvyne. Daugiausiai dalyvių pasinaudojo galimybe praleisti laiką dienos stovykloje kartu su šeima.

Tėvai buvo kviečiami į pozityvios tėvystės mokymus, skirtus sąmoningam vaikų auklėjimui, darbo ir šeimos derinimui, pozityvaus vaikų elgesio formavimo principų ugdymui, poroms, auginančioms skirtingo amžiaus vaikus. Poros daugiausiai rinkosi mokymus, padedančius kurti darnius tarpusavio santykius.

Be mokymų ir konsultacijų, gyventojams buvo siūlomos trumpalaikė vaikų priežiūra, asmeninio asistento paslauga, pagalba karantino laikotarpiu: maisto, medikamentų pristatymas į namus, neįgalių vaikų priežiūra.

Daugiau nei 370 klaipėdiečių pasinaudojo mediacijos paslauga, kai konfliktuojančioms, besiskiriančioms poroms buvo siūloma susitaikyti arba taikiai išspręsti kilusius nesutarimus, kad nenukentėtų vaikų poreikiai.

Pasak Z.Petrauskienės, per penkerius metus kartu su šiuo projektu užaugo ne tik jie patys ir tėvai, bet ir nauja karta. Besilaukiančios mamos iš pradžių lankė tėvystės įgūdžių kursus, o praėjus keliems mėnesiams po gimdymo, į veiklas sugrįžo kartu su mažyliais, kurie šiandien jau lanko darželį.

Pakeitė požiūrį į psichologus. Kaip pastebėjo labdaros ir paramos fondo Dvasinės pagalbos jaunimui centro (toliau – DPJC) vadovė Kristina Rutienė, didžiausio susidomėjimo iš pasiūlytų veiklų sulaukė individualios psichologų konsultacijos – jų poreikis buvo didžiausias.

Įprastai šios konsultacijos kainuoja brangiai, tad nemokama kokybiška paslauga buvo įvertinta. Be to, psichologinių konsultacijų poreikį padidino ir pandemija: šeimoms daugiau laiko praleidus kartu atsirado trintis, uždara erdvė išryškino suaugusiųjų problemas, tarpusavio santykių krizes, prisimintos patirtos vaikystės traumos.  

„Per pandemiją žmonės labiau atsigręžė į savo vidų ir drąsiau pradėjo ieškoti pagalbos, gilintis į vidinio nepasitenkinimo priežastis“, – aiškino K. Rutienė.  

DPJC vadovė pasidžiaugė, kad gana ilgą laiką vykęs projektas turėjo įtakos kitokiam požiūriui į psichologus. „Žmonės pagaliau išdrįso ieškoti pagalbos. Penkeri projekto metai buvo pakankamai ilgas laikotarpis, kad stigma dėl požiūrio į psichologus pradėtų mažėti. Džiugu, kad iki šiol sulaukiame nemažai skambučių dėl psichologinės pagalbos“, – sakė K. Rutienė.

Pašnekovė pastebėjo, kad projektas taip pat padėjo pakeisti požiūrį į nemokamas paslaugas. Gyventojai vadovavosi išankstine nuomone, kad nemokamos paslaugos negali būti kokybiškos. Tačiau išbandę drąsiai jomis naudojosi paslaugomis, kurių poreikis yra didžiulis.

Dėkojo už pakeistą gyvenimą. Kaip viena sėkmingiausių veiklų DPJC vadovė išskyrė vaikų ir paauglių klubus, suskirstytus pagal amžiaus grupes: vaikams iki 11 metų ir paaugliams. K. Rutienė neslėpė, kad surinkti dalyvius į šias grupes buvo nelengva – paauglius bandyta pasiekti per įvairiausias platformas, tačiau pastangos visokeriopai atsipirko.

Pasak vadovės, šiuolaikiniai vaikai yra persisotinę, juos pasiekia didžiuliai informacijos srautai, dėl pernelyg didelio telefono naudojimo jie nebemoka bendrauti gyvai, užsidaro savyje. Nepaisant to, jiems trūksta ugdomosios veiklos, tad nemažai paauglių, pradėję lankytis klube, pageidavo susitikimus tęsti ilgesnį laiką.

„Ačiū, kad pakeitėte mano gyvenimą“. Kai gauni tokią žinutę iš paauglio, supranti, kad įdėtas triūsas atsipirko“, - pasidžiaugė K. Rutienė.  

Noriai rinkosi terapijas. Labdaros ir paramos fondo "Dienvidis" vadovė Jurgita Kulevičienė pastebėjo, jog sunkiausia buvo prisišaukti šeimas į sąmoningos tėvystės mokymus. Ji spėjo, kad tėvai greičiausiai galvoja mokantys patys susitvarkyti su iškylančiomis auklėjimo problemomis. Be to, pažvelgti į save iš šalies, pamatyti, kokias auklėjimo klaidas darai, bendraujant su vaiku, reikia drąsos. Mokymuose buvo užduodami namų darbai – progreso santykiuose pasiekdavo tie, kurie nepatingėdavo juos atlikti.

Projekto dalyviai noriai lankė dailės ir gėlių terapijas, būsimos mamos kartu su dula ruošėsi artėjantiems gyvenimo pokyčiams. Žmonės per kelis mėnesius veiklose  susidraugaudavo, tad bendravimą pratęsdavo ir po užsiėmimų.

Pasak J. Kulevičienės, ant skyrybų slenksčio atsidūrusioms poroms buvo padedama sutvarkyti teisinius dokumentus, taip pat teikiamos mediacijos paslaugos, kad kuo mažiau nukentėtų šeimose augantys vaikai. Kelias poras pavyko ir sutaikyti.  

Laukia projekto tęsinio.Kai kurios šeimos apgailestavo per vėlai sužinojusios apie siūlomas nemokamas veiklas ir konsultacijas. Projekto įgyvendintojai iki šiol sulaukia klausimų bei pagalbos prašymų. Gyventojai teiraujasi, ar nemokamos veiklos sulauks pratęsimo.  

Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė patvirtino, kad panašaus pobūdžio kompleksinių paslaugų šeimai projektas bus tęsiamas ir ateityje. Šiuo metu derinamos detalės bei įvairūs formalumai. Projekto vadovė nesiėmė spėti, kad jis vėl galėtų startuoti.

DALYVIŲ SKAIČIUS KAI KURIOSE PROJEKTO VEIKLOSE:

Psichosocialinės paslaugos:
Individualios psichologo konsultacijos – 1496 dalyviai
Grupinės psichologinės konsultacijos mažose grupėse – 165 dalyviai
Psichologinės terapijos grupės – 298 dalyviai
Individualios teisinės konsultacijos – 298 dalyviai

Šeimos įgūdžių ugdymo ir sociokultūrinėmis paslaugos:
Šeimų klubai – 96 dalyviai
Tėvystės įgūdžių paskaitos – 475 dalyviai
Šeimų šventės – 309 dalyviai
Dieninės stovyklos šeimoms – 501 dalyviai
Stovyklos su nakvyne šeimoms – 373 dalyviai

Pozityvios tėvystės mokymai:
Sąmoningos tėvystės mokymai – 306 dalyviai
Darbo šeimos vaidmenų derinimo mokymai – 188 dalyviai
Darnūs tėvų santykiai ir jų įtaka vaikų gyvenime – 669 dalyviai
Pozityvaus vaikų elgesio formavimosi principai – 443 dalyviai
Vaikų, paauglių grupės, užsiėmimai skirti vaikams – 690 dalyviai
Paramos grupė nėščiosioms – 482 dalyviai

Mediacijos paslauga – 373 asmenys
Trumpalaikė vaikų priežiūra – 345 asmenys
Asmeninio asistento paslauga – 24 asmenys

Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo lėšomis