1994 m. liepos 1 d. Toronte, Prisikėlimo parapijos bažnyčioje, susirinkę Kanados lietuviai: kun. E. Putrimas, psichologijos bakalauras R. Liškauskas, psichologijos doktorantė M. Balaišytė aptarė jaunimo centro įkūrimo Klaipėdoje galimybes. Būdamas Lietuvoje ir aplankęs Kauno bei Vilniaus jaunimo centrus, įsitikinęs jų sėkminga veikla, kun. E. Putrimas nutarė, kad panašus centras jaunimui reikalingas ir Klaipėdoje. 

Šią iniciatyvą rėmė Kanados lietuvių katalikų centras bei Kanados užsienio reikalų ministerijos tarptautinių apmokymų fondas. Tokio centro tikslas – individualios psichologinės konsultacijos ir
paramos grupės žmonėms, turintiems problemų. Ilgai aptarinėtas būsimo centro pavadinimas: Socialinis, Krizių, Jaunimo centras ir kt. Galiausiai nuspręsta pavadinti “Jaunimo dvasinės pagalbos centru”, nes tai geriausiai atitiko būsimos organizacijos religinį ir filosofinį požiūrį į žmogų, kadangi žmogus ne tik socialinė, bet ir dvasinė būtybė.

Klaipėdos Šv. Juozapo Darbininko bažnyčios klebonas A. Baniulis suteikia patalpas naujai statomoje bažnyčioje. 1994 m. gruodžio mėnesį Klaipėdos savivaldybėje centras užregistruojamas kaip visuomeninė organizacija Telšių vyskupijos "Jaunimo dvasinės pagalbos centras" (JDPC) ir 1995 m. kovo 19 d. centras oficialiai atveria duris visuomenei. Pirmasis direktorius R. Liškauskas, atvykęs iš Kanados vieneriems metams, užsibuvo iki 2005 m.

Keitėsi LR įstatymai dėl visuomeninių organizacijų, todėl 1996 m. gegužės 26 d. Telšių vyskupijos "Jaunimo dvasinės pagalbos centras" Klaipėdos mieste perregistruojamas kaip labdaros ir paramos fondas "Dvasinės pagalbos jaunimui centras" (DPJC). Steigėjai - kun. A. Baniulis SJ ir Kanados lietuviai: prel. E. Putrimas, R. Liškauskas - pradėję veiklą diegė įvairią užsienio metodiką, kuri buvo pritaikyta DPJC ir vykdoma iki šiol. Per 20 metų sėkmingai veikė 16 programų, skirtų įvairaus amžiaus žmonėms iš skirtingų socialinių grupių.

Laukite tęsinio!